Lapkričio 7 dieną, 15val. Vilniaus kunigų seminarijos II aukšto fojė įvyko prelato Stasio Žilio dailės parodos atidarymas.

Įžanginį žodį tarė viena iš parodos kuratorių - seminarijos bibliotekos vedėja Irena Aleksandravičienė. Ji pažymėjo, kad Katalikų Bažnyčioje deramą vietą rado visos pagrindinės meno rūšys ir kad visuomenės nestebina, jog dvasininkai supranta meną, tačiau vis dėlto kiek didesnė išimtis yra kunigas menininkas-kūrėjas: tapytojas, poetas, muzikantas ar kompozitorius. „Bet tokių kunigų, pasirodo, esama“ – akcentavo p. Irena. Susirinkusiai seminarijos vadovybei, klierikams ir svečiams ji trumpai papasakojo gerbiamo prelato gyvenimo biografiją, jo ilgametę kunigišką tarnystę bei nuopelnus Romoje ir Kanadoje, pabrėždama jo kaip unikalaus, nors ir ne visiems gerai žinomo dailininko kelią. Buvo pažymėta, kad parodoje taip pat galima susipažinti ir su dviem prelato išleistomis knygomis: „Gyvenimo šaltiniai“ ir „Gyvoji liturgija“. Baigdama, p. I. Aleksandravičienė padėkojo Telšių vyskupui J.Borutai bei menotyrininkei dr. S. Maslauskaitei, kurių dėka galime grožėtis nedidele dalimi – dvidešimt keturiais prelato asmeninės kolekcijos kūriniais, padovanotais paties autoriaus Telšių V.Borisevičiaus kunigų seminarijai.

Seminarijos rektorius kun. Žydrūnas Vabuolas taip pat dėkojo parodos organizatoriams bei Telšių vyskupui už galimybę susipažinti su prelato S.Žilio tapybos darbais bei pažymėjo, kad šios parodos atidarymas yra skirtingas nuo kitų parodų tuo, kad jame dėl nuotolio ir amžiaus negalėjo dalyvauti pats kūrinių autorius. Tačiau rektorius pasidžiaugė, kad tokiu būdu žinomas prelatas aplanko mus. Toliau seminarijos rektorius trumpai pasidalijo savo asmeniniais prisiminimais apie prelatą ir atkreipė dėmesį į jo charakterio savybę – nepaprastą kuklumą. Kunigas Stasys Žilys seminarijos vadovo atmintyje išliko kaip žmogus, kuris mokėjo pamatyti laiko ir gyvenimo ženklus ir tai atsispindėjo jo parašytose aukščiau minėtose teologinėse knygose apie liturgiją ir sakramentus bei stebėjosi prelato sugebėjimu perteikti šiuos ženklus per poeziją, paveikslus bei dvasinius patarimus žmonėms. Kun. Žydrūnas Vabuolas prisiminė prelato kažkada Romoje sakytą pamokslą apie Dievo Motiną Mariją ir jo raginimą žvelgti į ją kaip į tą, kuri moka klausytis. Analogiškai ir pats kun. S.Žilys mokėjo klausytis, išgirsti tikrovę ir perteikti tai savo paveiksluose, kurie dažnai sukelia muzikos įspūdį ir į juos galima ne tik žiūrėti, bet ir klausytis – pažymėjo rektorius.

Vėliau žodį tarė menotyrininkė Bažnytinio Paveldo muziejaus direktorė dr. S.Maslauskaitė, kuri prisipažino, kad šį mūsų išeivijos tautietį ji asmeniškai atrado kaip unikalų dailininką. Toliau ji papasakojo apie prelato S.Žilio darbų patekimo į viešumą istoriją. Lietuvos ambasados darbuotojos, atvykusios Romoje į Popiežiškąją Lietuvių Šv. Kazimiero kolegiją, atsitiktinai pamatė tuos tapybos kūrinius ir suprato, kad tai didelės meno vertės paveikslai. Nuo tada, gavusios leidimą, jos pradėjo šiuos meno kūrinius rėminti ir ruošti juos viešam pristatymui. Visa tai vyko Romoje iki 2010 metų. Tiesa, pirmoji prelato personalinė paroda įvyko 1968 metais Amoso kultūros centre Kanadoje ir tik po daugiau kaip 40 metų – Romoje, Il Gesu bažnyčios parodų centre. Visa tai - prelato neapsimestinio kuklumo pasekmė, pažymėjo dr. S. Maslauskaitė, antrindama anksčiau kalbėjusiam rektoriui. Vėliau prelatas didžiąją savo paveikslų dalį padovanojo Telšių vyskupo V.Borisevičiaus kunigų seminarijai. Šių metų gegužės mėnesį pirmą kartą Lietuvoje 70 šios padovanotos kolekcijos paveikslų eksponuota Užsienio reikalų ministerijoje. Menotyrininkė pasakojo apie iškilusią paveikslų eksponavimo problemą – jie nebuvo datuoti. Siekiant bent apytiksliai nustatyti paveikslų sukūrimo datas, buvo kreiptasi į patį kun. Stasį Žilį. Tačiau tai padaryti buvo gana sunku, nes prelatas nėra skaičiavęs ar registravęs kūrinių, ant kai kurių netgi nepasirašęs. Pokalbių su prelatu metu visų jo darbų datos buvo tiksliai ar bent apytiksliai identifikuotos (visi jie nutapyti tarp 1953 ir 2000 metų), ir kolekcija parengta eksponavimui – užbaigė menotyrininkė.

Susirinkusieji buvo pakviesti apžiūrėti parodą ir pabendrauti tarpusavyje.

Likusieji dvylika šios kolekcijos paveikslų eksponuojami Bažnytinio paveldo muziejuje iki 2012 m. gruodžio 15 d. Parodą muziejuje galima apžiūrėti antradieniais-šeštadieniais nuo 11 iki 18 val.

 Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos informacija